apnirti

apnirti
1 apnìrti intr. aptekti: Apniraũ vandenimi, įvažiavęs į upį J. \ nirti; apnirti; įnirti; išnirti; nunirti; panirti; pranirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • apnirtimas — apnirtìmas sm. (2) → apnirsti: 1. SD73 Nuodus ir apnirtimą savimp apdengdamas, arba slėpdamas brš. | refl.: Nuog veido rūstybės apsinirtimo tavo Mž473. Herodas iš to apsinirtimo užmušdinęs ir pasmaugdinęs est visus bernelius BPI105. 2. refl. K.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išnirti — 1 išnìrti intr. 1. išlįsti iš vandens, išnerti į paviršių, išplaukti: Kai ruonis išnyra į paviršių, didžiosios lokio letenos griūva jam ant galvos rš. O štai iš žolių tankynės lėtai išnyra lydeka rš. 2. staiga pasirodyti matomoje vietoje: Štai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nirti — 1 nìrti, nỹra ( sta, nir̃na Grd), o intr. 1. lįsti į vandenį, nerti: Šen ten iškišdavo galvą upinis arklys ir vėl nirdavo gilyn rš. Irklai supliuškėję niro į vandenį rš. Pats vienu ypu niro krūtine lovin, prunkšdamas prausėsi J.Balt. | prk.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nunirti — 1 nunìrti intr. 1. nugrimzti, nunerti: Senis Dundys nuniro į verpetus rš. Nuniro uzbonas į šulinę J. Žvilgąs kaliošas nuniro dumble sp. Šokau nuo balkio į šalinę ir nunirau į šiaudus rš. | prk.: Nepasiekusi vasaros dienovidžio, vėl suko saulė į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • panirti — 1 panìrti intr. 1. pasinerti: Jauniausias žvejas paniro į vandenį rš. Išplūdo ant vandens laumė, tik capt už kultuvės, ir paniro LzP. Meškerės siūlas paniro vandenyje J.Dov. Nemune yr tokių vietų, ka pagalį mesk, tai jis atsistoja i stačias… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pranirti — 1 pranìrti intr. 1. pranerti, praplaukti: Žuvis praniro pro kojas rš. 2. greitai praeiti, prabėgti: Norėjau sulaikyt, bet jis pranìro pro šalį Up. Praniro pro panosę pusaugis vaikėzas rš. 3. prapulti: Pranìro kaip į ugnį Tl. nirti; apnirti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įnirti — 1 įnìrti intr. 1. įlįsti, įnerti kur: Riebioji žuvis pati įniro į paspęstą bučių rš. Šiandieną mažne įnirau į Blendžiavą Slnt. 2. įbėgti: Į krautuvę įnirau, bet duonos nebgavau Varn. Vaikinas vejamas įniro į vidų rš. nirti; apnirti; įnirti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”